naininėti

naininė́ti, -ė́ja, -ė́jo 1. tr. ieškinėti: Galvą naininė́ti Ds. 2. intr. vaikščioti dairinėjantis, lyg ko ieškant: Ko čia naininė́ji, tartum adatos ieškodamas? Ldk. Naininė́ja tik, kaip musiomirių apsėdęs Mlt. Patvoriais naininėja Vr. To mano marti tokia jau nainelė: naininė́ja naininė́ja (labai lėtai dirba, tupinėja) apie pečių iki pusės dvyliktos Ant.